Etnografinė – edukacinė pamokėlė

 

        Anksčiau kaime kiekviena gaspadinė duoną kepdavo. Ar kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kai duonos kepimas taps etnografine – edukacine pamokėle... Bet taip jau atsitiko, ir norinčiųjų pamatyti bei išmokti kepti netrūksta ...

        Į tokią pamokėlę  susiruošėme ir mes, ,,Linelio" priešmokyklinės grupės vaikučiai ir auklėtojos. Kad kelionė būtų įspūdingesnė nutarėme į Marcinkonis važiuoti traukiniu. Paėję gerą kelio galą, radome Rūtos Sakalienės sodybą. Atėjome pačiu laiku - duonelė jau buvo išrūgusi. Kaip paaiškino Rūta – kai statinaitėje kryžiaus ženklu į keturias dalis padalintoje tešloje kryžius jau vos matosi, tai reiškia, kad galima pradėti formuoti duonos kepaliukus. Vaikai gavo formeles ir, klausydami tetos Rūtos nurodymų, patys formavo, glostė, puošė duonos kepaliukus. Tada, sudėję antližės, duoną krosnin pašovė. Duonelė kepė 2 valandas. Per tą laiką aplankėme Grūdos upę, pasigrožėjome, jos vingiais. Sugrįžę, kartu su Rūta, ėmėme duoną iš krosnies. Karšta duona neraikoma ir nevalgoma, pavilgyta vandeniu (kad pluta būtų minkštesnė) ir uždengta drobule turi pastovėti, geriausia bent iki kitos dienos. Klausėme kepėjos nurodymų - susipakavome duonelę, padėkojome tetai Rūtai už šiltą priėmimą, arbatėlę, skaniausią grikinę babką ir iškeliavome į traukinių stotį. Pavargę, bet laimingi grįžome į namus.

{gallery}duona1{/gallery}

       Daugiau nuotraukų Fotogalerijoje ...