Popietė „Po lino žiedu“

 

       Lietuvoje linai auginami nuo neatmenamų laikų. Archeologų duomenimis, senoliai beveik prieš du tūkstančius metų jau naudojo linus drabužiams, buityje ir net maistui (aliejui). Seni žmonės sako, kad pasaulyje nei vienas augalas neiškenčia tiek kančių, kiek linai, tačiau ir nei vienas augalas neatneša žmonėms tiek daug naudos, grožio ir laimės.

       Senosios Varėnos bibliotekoje vyko etnografinė popietė „Po lino žiedu“, kurioje dalyvavo „Nykštuko“ vaikų darželio auklėtiniai. Bibliotekininkė „Linelio“ grupės vaikams papasakojo apie lino kelią nuo mažos sėklytės iki dailaus lininio rankšluosčio. Vaikai susidomėję apžiūrinėjo linus, bandė lininio siūlo tvirtumą, rankutėmis lietė iš lino siūlų nertą servetėlę, austą lininį rankšluostį, drobę.

       Auklėtoja Jūratė Gecevičienė galėtų ilgai pasakoti apie austinių juostų, rankšluosčių, lovatiesių spalvas ir raštus, nes jos mama – audėja, o vaikystės troboje nuo seno stovėjo staklės.

       Vaikai prisiminė, kad jų mamos, močiutės dar tebeturi rankdarbių iš lino. Tęsdama audimo temą, auklėtoja Gražina Bartusevičienė pakvietė popietės dalyvius išmokti žaidimą „Esu dailiai išmokyta, moku gražiai austi“.

       Vėliau vaikai klausėsi iš Aldonos Palšytės knygelės „Po lino žiedu“ skaitomų eilėraščių. Mažieji buvo supažindinti su tokių žodžių kaip „kraitinė skrynia“, „ratelis“, „rankšluostinė“, „kultuvė“ ir kt. reikšmėmis.

       Popietės pabaigoje už įmintas mįsles apie linus vaikai pavaišinti saldainiais „Linas“, kurie pagaminti su linų sėmenimis. Atsisveikindami vaikai bibliotekai padovanojo karpinių paveikslą. 

       Pažintinė popietė „Po linu žiedu“ skirta šiemet minimiems Etnografinių regionų metams.